Gamtoje nėra pasakų – 2026 m. – Animus Audax Studio

11 laidų ciklas, skirtas vaikams ir jų tėvams – apie gamtą, apie jos reiškinių prigimtį. Nors mūsų supratimu daugelis jų yra „lyg iš pasakos“, tačiau esmės žinojimas padeda suformuluoti kitą tiesą – „gamtoje pasakų nėrą“, nes ten viskas tikra.
Ar viskas gamtoje paprasta? Tikrai ne. Gali būti, kad daug kas yra labai sudėtinga. Tačiau vaikai (o pirmiausia ir jų tėveliai) turi tai žinoti. Visų laidų paskirtis, didžioji misija – sykiu prisiliesti prie gyvybės, prie žemės, upelio, akmens ir ne tik atsakyti į klausimus, bet tų klausimų rasti kuo daugiau. Nes klausiantis vaikas yra gražus, o jo nusiteikimas rodo norą tyrinėti ir atrasti. Tai nėra uniklau, tai labai žmogiška. Tačiau kaip greitai tokie dalykai mūsų visuomenėje nyksta…

2026 m. sezonui siūlomos šios 11 laidų:

Kas numargins margučius?

Lietuviai esame viena iš nedaugelio pasaulio tautų, dar marginančių velykinius margučius. Jie turi seną istoriją. Tačiau visada pateikiu paaiškinimą, kad margučius lietuviai (o gal ir visi kiti juos marginantys) išmoko marginti iš paukščių. Tą galima suprasti tik pasitelkiant oologijos (mokslas apie paukščių kiaušinius) ir bendras ornitologijos, biologijos žinias.
Kas yra kiaušinis? kaip jis atsiranda? Kodėl kiaušiniai tokie nevienodi?
Pasakojant apie juos, pasitelkiama gamtoje filmuota medžiaga ir Kauno Tado Ivanasuko zoologijos muziejaus oologijos rinkinio eksponatai. Žiūrėdami į paukščių kiaušinius – nuo balto iki išmarginto tamsiomis dėmėmis, mes turime suprasti, kodėl jie tokie skirtingi. Kitas svarbus faktas, – kiaušinių spalvos, margumas yra charakteringi kiekvienai paukščių rūšiai: specialistas pagal surastą lukšto gabaliuką apibūdina rūšį.
Kaip žmonės mokėsi iš paukščių margučius marginti. Manytume, kad tai buvo kažkas pasakiško – stebėjimasi, spalvų parinkimai. Iš tikro viskas buvo taip: senovėje kaime per Velykas vištos dar nedėjo kiaušinių. Šeimos galva, pulko vaikelių tėvelis apžiūrėdamas savo laukus surado pempės kiaušinius – jie buvo nedideli, labai gražiai dėmėti, rudai ir juodai taškuoti. Žinoma, juos paėmė ir parnešė vaikams, dideliam jų džiaugsmui. Vaikai žiūrėjo į pempės kiaušinisu, stebėjosi, kad ji taip moka.
Deja, žmonės margučių tokiom kaip paukščių spalbomis nemargina. Jie senovėje kiaušinio lukšte vaizdavo saulę, apsivijusį žaltį, apsipynusias augalų šakas. Tačiau mintį taip daryti jiems neabejotinai davė paukščiai. Kaip ir pačius kiaušinius.

Skanėstai iš gamtos (tai ne tik vaisiai, uogos, bet ir sula, puvėsiai, dvėsena…)

Apie žaltį Žilviną.

Didieji inžinieriai bebrai.

Kodėl geniui neskauda galvos?

O pelkės bijoti nereikia.

Kam tau spygliai, jei tu – ne ežys? (Apie spygliuotus augalus, dygliuotas žuvis).

Kodėl baimės akys didelės (Apie mitus ir tikrovę).

Kas didesnis, kas mažesnis, o kas didelis? (Apie dydžius, jų vertinimą ir matavimą).

Kokius žaidimus žaidžia gyvūnai? (Ką žaidimai reiškia jų pasaulyje?)

Ko vertas lašas vandens?

Projekto tikslas

Supažindinti vaikus su natūralia gamta, joje vykstančiais procesais, atskleidžiant gamtos grožį ir parodant tvarų gamtos pasaulį su ten veikiančiais pasakiškais gamtos dėsniais vaikams suprantama kalba.

Projekto uždaviniai

Ugdyti vaikų suvokimą apie gamtą kaip sudėtingą, tačiau pažinti ir atrasti pasiduodančią visumą, skatinant smalsumą ir norą tyrinėti.
Skatinti savarankiškus vaikų gamtos atradimus, pasitelkiant žodyno turtinimo ir vaizduotės lavinimo vizualiką.
Pasitelkiant vienuolikos laidų ciklą, motyvuoti vaikus patiems tyrinėti gamtą, mokytis atrasti, užrašyti, nupiešti ir perteikti svarbiausius gamtos reiškinius. Šiuo ciklu bus siekiama, kad vaikai išmoktų savarankiškai atpažinti, įvardyti ir perteikti
gamtos vertybes