Gamtoje pasakų nėra…

10 laidų ciklas, skirtas mažiausiems vaikams ir jų tėvams – apie gamtą, apie jos reiškinių prigimtį. Nors mūsų supratimu daugelis jų yra „lyg iš pasakos“, tačiau esmės žinojimas padeda suformuluoti kitą tiesą – „gamtoje pasakų nėrą“, nes ten viskas tikra.

Ar viskas gamtoje paprasta? Tikrai ne. Gali būti, kad daug kas yra labai sudėtinga. Tačiau vaikai (o pirmiausia ir jų tėveliai) turi tai žinoti. Visų laidų paskirtis, didžioji misija – sykiu prisiliesti prie gyvybės, prie žemės, upelio, akmens ir ne tik atsakyti į klausimus, bet tų klausimų rasti kuo daugiau. Nes klausiantis vaikas yra gražus, o jo nusiteikimas rodo norą tyrinėti ir atrasti. Tai nėra uniklau, tai labai žmogiška. Tačiau kaip greitai tokie dalykai mūsų visuomenėje nyksta…

Potencialios temos

Nuo sėklelės iki šimtamečio ąžuolo.

Aptariamas žydėjimas, sėklos susidarymas (ąžuolo pavyzdys), gilės kelias kuo toliau nuo motininio medžio, dygimas (kaip atrodo šaknis, ūglys), medelio augimas, metų ciklai. Kaip išmatuoti medį?

Kaip gyvena ir ką veikia sliekas

Sliekų pasaulis – dirvoje, po lapais. Jie yra didieji dirvodarininkai. Iš ko susideda sliekas, kur jo galva? Kur balnelis? Kaip sliekai dauginasi? Kaip galima padėti sliekams? Ar sliekas kutena ranką?

Gamtoje atliekų nėra

Amžina tema, nes kalbėdami apie gamtos „atliekas“ mes dažnai norime sumažinti savo daromo poveikio įspūdį. Gamtoje viskas suyra, sunaudojama. Vaikams rodoma, kas nutinka su lapais, kurie nukrito, su žole, su išdžiūvusiu, supuvusiu medžiu. Visa tai tampa dirvos dalimi…

Vieno lapo gyvenimas

Medžio lapas – lyg atskiras pasaulis, maža gamtos laboratorija. Jis kvėpuoja, per jį šalinamos nereiklaingos medžiagos, tai medžio plaučiai, kepenys, kasa, tulžis, blužnis. Su vaikais galima kalbėti apie „laporatoriją“ ir jos darbo valandas – kol lapas nukrinta. O kas būna toliau?

Ką moka bitė?

Bitė – ypatingas gyvis. Tačiau jei vaikai girdėjo apie ją, tai pamatę nebūtinai ją pažįsta. O kas vyksta ten, avilio viduje, nežino niekas. Laidoje yra du pjūviai: bičių, kaip rūšies ir bitės, kaip atskiro inivido gyvenimai. Jie labai užpildyti, bet tvarkingi, viskas sudėliota pagal neginčijamą tvarką. Ko gero, tai pats geriausias pavyzdys vaikams, kaip reikia visko mokytis, išmokti ir kaip viską naudoti…

Visas drugio gyvenimas

O, koks gražus drugys… drugelis… vaikai klausia – o kiek jam metų? Būtent – apie drugių vystymąsi, stadijas, apie mitybą, apie žiemojimą ir kitus dalykus žinoma be galo mažai. Drugio pilna metamorfozė (kiaušinėlis, vikšras, lėliukė, suaugėlis) gali būti palyginama su žmogaus augimu. Vaikams tokie lyginimai gali būti geriausiai suprantami.

Skruzdėlių miesto gyvenimas

Bendruomenėje – jėga. Ypač jei šioje bendruomenėje yra pusė milijono gyventojų. Kaip veikia skruzdėlių miesas (namai), koks kiekvienos skruzdėlės vaidmuo, užimama vieta? Kaip gimsta ir kiek gyvuoja skruzdėlynas? Ką veikia viena skruzdėlė – filmuoti palnai su veiklos pavyzdžiis, paaiškinimai.

Ką kurmis veikia po žeme?

Mums paprastai neegzistuoja tai, ko nematome. Arba – vien žodžiais, pasakymais neįmanoma suformuoti, perduoti vaizdo. Kurmio visas gyvenimas po žeme, bet jis labai darnus, kurmiai niekada nebadauja, jiems nebūna šalta. Ką veikia kurmis, kaip jis rausia savo urvelį, kaip gina savo namus?

Ką gyvūnai veikia naktį?

Didžioji aktyvaus mūsų gyvūnų gyvenimo dalis prabėga naktį. Ir vėl: ko nematome, apie tai nežinome, toks nežinojimas gimdo daug prietarų ir pasakų. Šiandien turime daug naktimis filmuotų gyvūnų – nuo vilkų, meškų iki pelių, todėl mūsų supratimas platesnis. Vaikams visa tai visai nežinoma, todėl šioje laidoje įvedama ne tik į gyvūnų naktinį gyvenimą, bet ir bndoma pratinti prie tamos – juk jos (susugusių žmonių „dėka“) daug kas paniškai bijo.

Kaip išmokti plaukti? Vandens gyvūnai.

Vanduo – ideali stichija, kiekvienas mes vystydamasis pareiname ir „vandens gyvūno“ stadiją. Vandenyje ne tik gyvna tikrieji vandenų gyventojai, bet ir tie, kas jame vystosi, o toliau gyvena sausumoje – pavyzdžiui, laumžirgiai.

Laumės žirgą pabalnoti…

Ar jusm teko joti ant laumės žirgo? Visas pasakojimas apie žirgelius – laumžirgius. Apie jų pradžią, 1-2 metus vystantis vandenyje, po to kelis skraidymo mėnesius. Šie vabzdžiai yr labai archaiški, tačiau savo skrydžio gebėjimais yra toli aplenkę net šiuolaikines technologijas. Kaip tą papasakoti vaikams?

Kas po grybo kepure?

Apie grybus ir grybieną, apie tai, kaip dygsta, auga grybai, iš ko jie susideda. Koks jų vaidmuo gamtoje? Kaip jie bendrauja (dalindamiesi maisto medžiagomis) su medžiais ir žoliniais augalais? Ar tikrai ežiai ant nugaros neša baravykus?

Projekto tikslas

Projekto tikslas – vaikams išsklaidyti mitą apie pasakišką gamtą, apie pasakiškus gyvūnų sugebėjimus. Visa tai gimta iš nežinojimo, todėl projekte siekiama mokyti pastabumo, žingeidumo, klausimų formulavimo ir būdų atsakyti į šiuos klausimus.

Projekto uždaviniai

Gamtos, kaip sudėtingos, bet atradimams paklūstančios visumos samprata, jos paieškos.
Savarankiški gamtos atradimai, taip žodyno ir vaizduotės lavinimo pratimai.
Su vaikais kolegialus darbas, viską atrandant kartu, viską aiškinantis bendrai ir kartu darant išvadas.
Dvylikos laidų cikle pasiekti, kad vaikai patys norėtų ir mokėtų ieškoti ir rasti, gebėtų pasakyti, parašyti, nupiešti tai, kas svarbiausia, kas vertingiausia. Toks rezultatas būtų laikoms projekto uždavinių baigtumu.

Laidos scenarijus

Gamtoje atliekų nėra

Kamera sukiojasi po mišką, priartėja ir nutolsta, po to sustoja priešais laidos vedėją su klausimu: o kur čia atliekos dingo? Juk jų turi būti – visi girioje gyvena nei maisto taupydami, nei švaros žiūrėdami… juk žmonės taip sako.
Pabandykime paskaičiuoti, ką gamta daro su daiktais ir medžiagomis, kurių jai nereikia.
Štai medžių lapai – jie nukrito pernai rudenį, jų ant žemės kilimas. Bet jis visai plonas. Rankom pakėlus lapus randi sliekus, vėžiagyvius vėdarėlius, daug vabzdžių – visi jie gyvena misdami lapais. O čia dar grybo hifai išsiraizgę, žolių šaknys – iš lapų mineralines medžiagas siurbia.
– Lapai reikalingi net nukritę, – sako laidos vedėjas. – Medžiai šį pavasarį užaugins naujus lapus, o senuosius sliekai suvirškino – matote, kur jų urveliai, į kuriuos jie įsitraukė lapus. Tai, kas liko lapus suvirškinus, yra tik keli trupiniai, papildas arba trąša miško žemei.
Ne atlieka vaisiai, sėklos, kurios nors ir nesudygo, bet tapo maistu vabzdžiams, graužikams. Vedėjas rodo pelėnų apgaužtas giles, riešutus su žvėrelių dantukų žymėm.
– Įdomu tai, kad kaupdami viską, ką suradę, graužikai, panašiai kaip ir kėkštai, pasėja, pasodina labai daug medžių.
O kur pradingsta pernykštė žolė? Ji taip pat, prie žemės prilenkta, prispausta sniego, lietaus, sukuria „prieglaudą“ drėgmei ir begalei bestuburių, kurie minta šiomis augalinėmis dalimis. Štai kodėl nereikia deginti pievų žolės, nes taip mes nieko netvarkome, tik sunaikiname milijonų gyvūnėlių maistą ir net juos pačius.
Dabar niekas nepasakys, kodėl išdžiūvo alksnis. Gamtoje taip įprasta – bet kuriame plote išdygę medeliai auga, patys retinasi, išlieka stipriausi. Šis nudžiūvo jau būdamas gana storas. Dar ilgai stovėjo, jame drevę išsikalė genys, po to toje drevėje perėdavo tai varnėnai, tai zylės.
Kartą per vėtrą stuobrys lūžo perpus ir pasimatė, kad jis visai sukežęs. Negi tokio medžio bereikia gamtai?
O kaipgi. Ar žinai, kad tokiame stuobryje gyvena iki 70 rūšių vabalų – vieni minta žieve, kiti graužia medieną, treti – medienoje esančius grybus. Praeis keletas metų, stuobrys virs ant žemės ir liks gulėti. Ant jo augs grybai, gyvens jau kiti vabzdžiai. Dar po 10 metų toje vietoje, kur nuvirto stuobrys, bus tik juodos trąšios miško žemės ruoželis – ant jo nukritusios alksnių sėklelės ras labai trąšią žemę ir augs labai sparčiai.
Tai gal niekam girioje nereikia sukriošusių grybų? Arba negyvo peliuko? Arba paukščio, kuris jau baigė savo keliones? Gal visi jie taps atliekomis, kurios kaupsis ir nebus kam jų tvarkyti?
Ne, tikrai to nebus.
Peliuką palaidos vabalas duobkasys, paukštį sules kranklys ar kiaunė, o grybai pamaitins daugybę vabzdžių lervučių ir sunyks.
Tai kur yra gamtos atliekos? O jų nėra.
Tačiau mums turi rūpėti tai, ką kartais paliekame gamtai mes. Su tuo jai labai sunku, ji gali nemokėti suskaidyti skardinių, stiklų, plastiko butelių arba tam jai prireiks šimtų ir tūkstančių metų. Bet kodėl gamtai mes norime užduoti tokius rūpsčius? Geriau tegul jie lieka mums patiems.