Projekto tikslai:

Supažindinti visuomenę su Laisvės kovų istorija, skatinti visuomenės domėjimąsi Laisvės kovomis ir nusiteikimą ginti tas vertybes, kurias gynė Laisvės kovotojai.

Projekto uždaviniai:

1. Demaskuoti sovietinio režimo melą ir dezinformaciją per atliekamus archeologinius ir kitus tyrimus Laisvės kovotojų kalinimo, žūties ar užkasimo vietose;
2. Supažindinti visuomenę su moderniais tyrimų ir atpažinimo metodais ir jų rezultatais;
3. Didinti visuomenės atsparumą propagandai.

Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:

Nežiūrint to, kad Lietuvoje vykdoma nemažai Laisvės kovų vietų ir įvykių tyrimų, jaunoji karta ir likusi visuomenės dalis negauna detalesnės informacijos apie tų tyrimų eigą ar medžiagą.
Archeologinių ir kitų tyrimų medžiaga neturi likti vien akademikų rate pasiekiama informacija, o paskleidžiama kuo plačiau, atradimais dalinamasi visais būdais. Vienas iš efektyviausių būdų – TV laidos.
Sovietų nusikaltimai vis dar nėra pripažinti tarptautiniu mastu, kai tuo tarpu nacių nusikaltimai yra seniai pripažinti. Laida apie atliekamus tyrimus supažindintų visuomenę tiesiai iš įvykių vietų, archeologinių tyrinėjimų metu atidengtų artefaktų, nusikaltimų įrodymų, kurie dažnai matyti vos atidengus surastus palaikus. Taip pat leistų suprasti, kad tokie tyrimai reikalauja daug laiko, pastangų ir žinių, kad nepakanka vien tik iškasti surastus palaikus, bet juos aprašyti, identifikuoti naudojant naujausius mokslinius metodus ir, galiausiai, garbingai palaidoti. Tokiu būdu atsiranda partizanų kapai, atminimo vietos, kurios sudaro sąlygas įamžinti jų šventą kovą. Tai mūsų istorinė atmintis, neleidžianti pamiršti skaudžių įvykių ir daryti viską, kad tai nesikartotų. Taip pat laidose bus atskleidžiama ir daugiau tyrimų, susijusių su laisvės kovomis, kuriuose istorinė medžiaga papildoma naujaisiais archeologinių tyrimų atradimais, padedančiais atkurti įvykius. Taip bus rodomi ne tik tyrimų eigos etapai, bet ir pasiekti rezultatai, išvados ir prielaidos, moksliškai įrodyti faktai apie įvykių detales.

Sutrumpintas projekto aprašymas

Projektas siekia atskleisti Laisvės kovų vietų ir įvykių tyrimų rezultatus plačiajai visuomenei, ypač jaunimui. Ši informacija dažnai lieka akademikų rate, tačiau turėtų būti prieinama visiems. Vienas efektyviausių būdų skleisti šią informaciją – TV laidos, kurios tiesiogiai iš įvykių vietų ir archeologinių tyrimų pristatytų atrastus artefaktus, nusikaltimų įrodymus bei tyrimų eigą. Laidos padės suprasti, kad tokie tyrimai yra sudėtingi ir reikalauja daug laiko, pastangų bei žinių. Parodysime, kaip surasti palaikai yra aprašomi, identifikuojami ir garbingai palaidojami, taip kuriant partizanų kapus ir atminimo vietas. Šios laidos stiprins istorinę atmintį ir skatins nepamiršti skaudžių praeities įvykių, kad jie nesikartotų. Be to, bus atskleidžiami ir kiti tyrimai, susiję su laisvės kovomis, kurie papildys istorines žinias naujais archeologiniais atradimais, padedančiais tiksliau atkurti praeities įvykius.

Šilavoto puolimo operacija, 1945

Laidos vedėjas prisimins pirmuosius apsilankymus Šilavote ir žvalgymus stribyno aplinkoje bei šalimais esančios bažnyčios šventoriuje, kur buvo surasti puolimą menantys artefaktai – iššautos tūtelės, kulkos, granatos dalys. Bus parodytos iki šios išlikę kulkų paliktos pradaužos ant šventoriaus tvoros pamato. Bus nufilmuoti ir stambiu planu parodyti surasti radiniai.
Laidos vedėjas ves dialogą su Viktorija Bielevičiene apie mūšio eigą, aplankant ir bažnyčią, kurioje buvo įkurtas sanitarinis punktas, papildys pasakojimą apie Šilavoto puolimą savo, kaip karybos eksperto, įžvalgomis. Bus kalbama ir apie partizanų naudotą ginkluotę, parodyti ginklų vaizdai, aptariamas efektas. Taip pat bus pateiktos ir puolimo operacijos schemos.

Degimų mūšis, 1945

Tai vienas didžiausių, o gal ir didžiausias Geležinio vilko rinktinės mūšis, aprašytas ir Juozo Lukšos knygoje „Partizanai“. Mūšio vietoje iki šiol gerai išlikę ir Pirmojo pasaulinio karo apkasai. Juos partizanai panaudojo gynybai.
Tai Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės istorijos tęsinys. Laidos vedėjas leisis į žygį Klebiškio miške, kuriame dalyvaus Prienų muziejaus muziejininkai. Bus nufilmuoti ir įspūdingi Degimų k. ąžuolai, viename iš kurių yra drevė, naudota siuntiniams perduoti.
Kas apsunkino tyrimus? Su kokiais iššūkiais susidūrė tyrėjai?
Onos Lukšienės tėviškės vieta patenka į mūšio vietovę – išlikę sodybos pėdsakai vis dar matomi. Merginos pudrinė, pragulėjusi grunte beveik 80 metų. Kodėl ši sodyba mūšio metu buvo sudeginta ir nebeatstatyta?
Kodėl Juozo Lukšos pasakojimas apie mūšį skiriasi nuo žvalgomųjų tyrimų išvadų? Apie šiuos klausimus bus diskutuojama mūšio vietoje, apeinant partizanų pozicijas. Bus rodomos mūšio schemos, atspindinčios mūšio etapus. Taip pat stambiu planu nufilmuoti mūšio vietoje rasti artefaktai.
Mūšio baigtis, nuostoliai iš abiejų pusių.

Vokietijos Falširmjėgeriai Kaišiadorių rajone, majoras Rudolfas Vicigas (Rudolf Witzig) ir jo vyrai.

1944 metų liepos mėnesį Raudonoji armija užėmė vilnių ir sparčiai puolė Kauno kryptimi. Sulaikyti priešą siunčiami elitiniai daliniai. Vienas tokių – Falširmjėgerių (parašiutininkų) 21 pulko 1 batalionas, vadovaujamas majoro Rudolfo Vicigo. Batalionas jau turi didelia kovinę patirtį, kovojęs Belgijoje, Kretoje, Tunise. Bataliono uždavinys – sulaikyti priešą, puolantį keliu Kaišiadorys – Kaunas pro Beištrakius. Čia Vicigo vyrai susiduria su žiauria Rytų fronto realybe.
Laidos vedėjas kartu su Kaišiadorių muziejaus muziejininkais leisis į žygį po bataliono pozicijas, kurios driekiasi miškais net 7 km. Bus prisiminti atlikti tyrinėjimai, kurių metu atskleista dviejų falširmjėgerių tragiška baigtis, bus filmuojami išlikę apkasai, diskutuojama apie vietovę, kuri pasirinkta gynybai, sovietų karių – „vaiduoklių“ šturmą (greičiausiai tai buvo bausmės bataliono kariai), aptiktus radinius ir netgi užkastus fronto laikraščius, kurių kariai nespėjo perskaityti. Radiniai bus nufilmuoti stambiu planu ir demonstruojami pokalbio metu.
Majoras Rudolfas Vitzigas išgyveno karo siaubą, po karo buvo pakviestas į Bundesverą ir tarnavo iki pensijos. Užaugino keturis vaikus, kurių vienas nuėjo tėvo pėdomis, tarnavo NATO vadavietėje. Laidos vedėjui užmezgus su juo ryšį, šis pasidalino tėvo atsiminimais, užrašytais net keliose knygose anglų ir vokiečių kalbomis (knygos bus nufilmuotos laidoje).

Kauno tvirtovės gynyba ir „Didžioji Berta”

1915 m. vasarą Vokietijos imperijos kariuomenė įsiveržė į Rusijos imperijos okupuotą Lietuvos teritoriją ir netrukus pasiekė Kauno priemiesčius. Užvirė nuožmūs gynybiniai mūšiai. Vokietijos kariuomenė puolė 1, 2 ir 3 Kauno tvirtovės fortus, pasitelkdami ir sunkiąją artileriją. Didžiausius nuostolius savo griaunamąja galia padarė „Didžioji Berta“ – galingiausia tuo metu naudota mortyra, spjaudanti pusę tonos sveriančiais sviediniais.
Kas buvo Kauno fortų gynėjai? Ar daug tarp jų buvo lietuvių?
Laidos vedėjas kartu su muziejininku Arvydu Pociūnu leisis į ekskursiją po Kauno fortus, kuriuose iki šiol išlikę galingų sprogimų pėdsakai. Kokia buvo mūšio eiga ir baigtis? Laidos svečias yra atlikęs išsamų istorinį tyrimą ir glaustai papasakos visą Kauno tvirtovės gynybos istoriją. Bus filmuojami „Didžiosios Bertos“ padaryti pažeidimai 1, 2 ir 3 fortuose. Pokalbio metu bus demonstruojamos nuotraukos, kuriose matyti puolančių ir besiginančių pajėgų kariai, nuotraukose įamžinta „Didžioji Berta“.

Lietuvos karys XIII-XIV a.

Dar prisimename senuosius kino filmus apie Žalgirio mūšį ar kitus šlovingus laikus, kuriuose matomi lietuviai kariai, apsikarstę kailiais ir ginkluoti primityviais ginklais, kažkiek laukiniai, atsilikę nuo kitų Europos karių šimtmečiais. Dabar šis naratyvas jau paneigtas, bet ar visi esame matę, ar visi galime įsivaizduoti, kaip atrodė elitinis Lietuvos karys tais gūdžiais viduramžiais?
Šioje laidoje laidos vedėjas kalbins archeologą Paulių Foss Bugį, su kuriuo kartu leisimės į ekskursiją po Nacionalinio muziejaus ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondus, iš arti apžiūrėsime archeologinę medžiagą ir pamėginsime nupiešti to meto Lietuvos kario paveikslą. Be abejo aptarsime ir to meto karių gebėjimus kautis, išgyventi ir nugalėti. Įdomu ne tik, kokia ginkluote kovojo kariai, bet ir kokias apsaugos priemones naudojo sau ir savo žirgui apsaugoti nuo aštrių kirčių ir strėlių.
Laidos vedėjas kalbins viduramžių karybos rekonstrukcijos klubo vadovą Karolį Jankauską, kuris atsakys į klausimus: kokius smūgius ir nuo kokių ginklų galėjo apsaugoti vienos ar kitos šarvų kombinacijos? Kaip įveikti tuometinį gerai šarvuotą karį? Kuo skiriasi rekonstrukcinės – parodomosios kovos, turnyrai nuo realaus mūšio? Ar kalavijas buvo pagrindinis elitinio kario ginklas?
Laidoje stambiu planu bus demonstruojama daug archeologinių radinių ir rekonstrukcijos.

Specialiųjų pajėgų užuomazgos LDK XVI-XVIII a.

Lietuvos kariuomenė nuo 2008 metų turi Specialiųjų operacijų pajėgas, kurių pirmieji atskiri vienetai įkurti jau 1995 metais. Specialiosios pajėgos jau turi savo istoriją, netgi apipintą legendomis. Tačiau šioje laidoje norime prisiminti ir senesnius laikus, kai pavadinimas „spacialiosios“ dar nebuvo naudojamas, o buvo kuriami elitiniai daliniai, kuriems keliamos ypatingos, netradicinės užduotys. Per trumpa laidos laiką neįmanoma apžvelgti visų tokių dalinių ar padalinių istorijų, tačiau noriu išskirti bent kelias iš jų, kurios paliko mūsų karybos istorijoje ryškų pėdsaką. Tai vadinti „lisovskininkai“ – Juozapo Lisovskio dalinys, vykdęs giluminius reidus Maskvos kunigaikštystės teritorijose ir kėlęs ten didžiulę sumaištį ir siaubą.
Apie „lisovskininkus“ ir jų reidus laidos vedėjas kalbins dr. Manvydą Vitkūną. Bus rodoma tuometinė ginkluotė, piešiniai su tuometinio kario atvaizdais. Objektai bus filmuojami Nacionaliniame muziejuje, Vytauto Didžiojo karto muziejuje.
Jėgerių kuopa XVIII a. pabaigoje. Kas ją sudarė ir kokie buvo keliami uždaviniai šiam specifiniam vienetui? Laidos vedėjas kalbins muziejininką Arvydą Pociūną, bus demonstruojami ir jėgerių naudoti ginklai (Iš VDKM fondų).
Trumpas pasakojimas apie Jėgerių batalioną, kuris 1995 metais tapo atskiruoju ir jam buvo suteiktas Atskirojo jėgerių bataliono vardas. Rodomos nuotraukos iš bataliono veiklos 1995 – 1998 metais. Pademonstruotas moderniai aprūpintas SOP karys.

Operacija „Aušros vartai“ („Ostra Brama“), 1944.

Operacija Aušros vartai – kovinė operacija, kurią 1944 m. liepos 7 d. vykdė Armijos Krajovos daliniai, siekdami iš vokiečių išlaisvinti Vilnių ir pagal planą „Burza“ aplenkti Raudonąją Armiją bei įsitvirtinti Vilniaus apylinkėse. Operaciją 1944 m. kovo mėn. suplanavo Vilniaus apskrities štabas. Buvo nuspręsta miestą atgauti jungtinėmis Vilniaus ir Naugarduko Armijos Krajovos pajėgomis. Pagrindinė operacijos idėja buvo ta, kad vokiečiai nesieks išlaikyti pozicijų bet kuria kaina ir galvos apie greitą atsitraukimą. Neplanuota rimtų kautynių, užimti postų ar teritorijų. Partizanų daliniai turėjo įsigauti į miesto senamiestį ir užvaldyti miesto centrą.
Kokie buvo šios operacijos kariniai ir politiniai tikslai? Kaip sekėsi vykdyti operaciją? Kokie buvo tarpiniai puolimo objektai? Ar yra išlikusių operacijos pėdsakų vietovėje prie Vilniaus? Kokie tyrimai atlikti, siekiant atskleisti daugiau operacijos detalių?
Apie tai laidos vedėjas kalbins istoriką dr. Manvydą Vitkūną.
Kūrybinė grupė vyks į operacijos vietas Pavilnyje, bus filmuojamos išlikę kariaujančių pusių pozicijos, vietovė. Bus rodomos schemos ir žemėlapiai.

Rakatanskų mūšis, 1946.11.14. Dar viena Žaibo pergalė.

Tai pasakojimas apie dar vieną Dainavos apygardos, Merkio rinktinės Geležinio vilko būrio vado partizanų didvyrio ir Dzūkijos legendos Vaclovo Voverio – Žaibo pergalę prieš sovietus. 1946 m. lapkričio 15 d. prie Alytaus aps. Daugų vls. Purvelių Rakatanskų k. jie sunaikino visą 18 asmenų Daugų sovietinę įgulą, tarp jų ir MVD viršininką.

Ši mūšio vieta dar nėra ištirta ir bus vykdomi nauji tyrimai, kurių metu bus tiksliai nustatytos partizanų ir MGB karių pozicijos, manevras, mūšio intensyvumas. Operatoriaus kamera seks tyrėjų pėdsakais, fiksuodama visą paieškos procesą, radinių suradimą, jų vietos fiksavimą ir kitus per tyrimus atliekamus veiksmus, bus vietoje komentuojama situacija, ką „pasakoja“ radiniai. Patirtis rodo, kad net ir nebaigus tyrimų, karybos ekspertas jau gali daug papasakoti, neretai vieno partizano trumpą kovos istoriją – kokį jis naudojo ginklą, kokių turėjo problemų su ginklu, į kurią pusę jis traukėsi ar puolė.

Laidos metu bus parodyti ir išlikę dokumentų vaizdai: mūšio raportai, schema. Tyrimų metu laidos vedėjas kalbins vadovaujančią archeologę Ingridą Čičiurkaitę ir tyrimo dalyvius.

Maldaknygė ant ledo lyties. Merkinės mūšio priešistorė.

Nėra lietuvio, kuris nebūtų girdėjęs apie legendinį Merkinės puolimą. Laidos vedėjas su kūrybine grupe vyks į Merkinę ir į Kasčiūnų kaimą, kuriame ir prasideda ši istorija.
Bus filmuojamas atstatytas bunkeris Kasčiūnų kaime, cituojant Juozo Jakavonio – Tigro pasakojimą, šį įvykį prisimins ir jo dukra Angelė Jakavonytė. Bus filmuojamas ir Angelės Jakavonytės įkurtas muziejus Juozo Jakavonio sodyboje, kuriame saugomi vertingi eksponatai, susiję su šiuo įvykiu. Bus rodomi archyviniai dokumentai, susiję su Merkinės puolimu (Žvalgo piešta schema). Kaip vyko žvalgyba?
Kas nutiko puolimo išvakarėse? Bus cituojama Adolfo Ramanausko prisiminimų knyga „Daugel krito sūnų“, pateikta ir laidos vedėjo, kaip karybos eksperto, išvada, kodėl įvykiai pasisuko viena ar kita linkme. Kas nutiko Jonionių kaime ir kodėl nepavyko Siaubo pasala? Bus rodomas Adolfo Ramanausko raportas, rašytas Juozui Vitkui apie įvykdytą puolimą.
Tilto apsaugos būrys ties Merkinės tiltu. Kur buvo jo dislokacijos vieta, kiek buvo sargybinių ir kaip veikė apsaugos sistema. Derybos ties tiltu ir nepavykęs tilto apsaugos „garnizono“ puolimas. Bus nufilmuoti partizanų ginklai, saugomi Merkinės muziejuje.
Vanago paminklas Merkinėje, žvelgiantis jo grupės puolimo kryptimi – į bažnyčią.

Kada Lietuvoje pakvipo paraku? Archeologija ir metraščiai.

Lietuvoje jau gerai žinomas puikus 1650 metais Amsterdame lotynų kalba išleistas Kazimiero Semenavičiaus veikalas „Didysis artilerijos menas“. Veikalu naudojosi visos pažangios Europos kariuomenės, jis buvo verčiamas į kitas kalbas. Paraku kvepėjo ir Žalgirio mūšio laukas.

Laidos vedėjas lankysis Nacionaliniame muziejuje ir Vytauto Didžiojo karo muziejuje, kur saugomi patys seniausi artilerijos pabūklai.

Laidos vedėjas kalbins dr. Manvydą Vitkūną (Karybos institutas), dr. Darių Baroną (Lietuvos istorijos institutas). Bus papasakota apie tuometinę pabūklų gamybos technologiją, pabūklų naudojimą ir efektą, sužinos apie šūvių nuotolius ir sužinos, kuo buvo užtaisyti tuometiniai sviediniai. O ar buvo? O ar įmanoma pagaminti artilerijos pabūklą iš tvirto medžio kamieno? Svarbiausias klausimas – kada lietuviai pirmą kartą iššovė iš paraku užtaisomo ginklo? Bus filmuojami išlikę artilerijos pabūklai ir sviediniai, brėžiniai ir paveikslai, kuriuose atsispindi artilerijos ir kitų lengvųjų šaunamųjų ginklų naudojimas.

Pagrendos bunkerio paslaptis, 1945

Tai vienas iš ankstyvųjų mūšių, vykęs 1945 m. sausio mėnesį. Išduotas partizanų bunkeris, kartu su jame buvusiais Bondario būrio partizanais ir pačiu vadu, buvo apsuptas. Viduje buvę partizanai, kaip parodė tyrimas, susisprogdino granatomis.
Kas vyko čia, tą šaltą sausio dieną? Kokias paslaptis atskleidė čia atlikti archeologiniai tyrimai?
Laidos vedėjas kartu su Kaišiadorių muziejaus muziejininku Vytautu Budvyčiu vyks į bunkerio vietą ir pateiks prielaidas ir išvadas apie čia vykusį mūšį.
Bus nufilmuoti tyrimo metu rasti radiniai, kurių pozicijos vietoje taip pat iškėlė klausimų.