Lietuvos istorijos mitai

Projekto paskirtis:

Supažindinti visuomenę su ryškiausiais mitais Lietuvos istorijoje ir praplėsti patį istorinio mito supratimą. Istoriniai mitai pristatomi dvejopai – tiek kaip politinę bendruomenę, istorinę atmintį konsoliduojantys steigiamieji pasakojimai,
pateikiantys pavyzdžius, paaiškinantys ir padedantys suprasti savo tapatybę ir kilmę, tiek kaip mitologizuoti istoriniai epizodai, kurie iškreiptai ar pernelyg romantizuotai, supaprastintai pristato tam tikrą istorinį laikotarpį ar įvykį.
Projekto metu kuriamų laidų tikslas – skatinti kritinį mąstymą apie Lietuvos istoriją, supažindinti žiūrovus su svarbiausiais istoriniais mitais ir naratyvais, ugdyti gebėjimą atskirti faktus nuo mitologizuotų pasakojimų bei stiprinti istorinio suvokimo ir vaizduotės plėtrą.

Projekto uždaviniai

Projekto uždaviniai
1. Išnagrinėti devynis ryškiausius Lietuvos istorijos mitus ir mitologizuotus epizodus, apimančius tiek viduramžių, tiek tarpukario, sovietinės ir šiuolaikinės Lietuvos istoriją, atskleidžiant jų kilmę, funkciją ir poveikį tautinei savivokai.
2. Parengti scenarijus, remiantis tiek populiariais, visuomenėje paplitusiais istoriniais vaizdiniais, tiek profesionalia istoriografija, akademiniais tyrimais, antropologiniais, kultūros ir sociologiniais šaltiniais, užtikrinant turinio patikimumą ir informacinį prieinamumą.
3. Organizuoti diskusijas su istorikais, kultūros tyrinėtojais, filosofais, archeologais, antropologais ir kitais ekspertais, analizuojant mitų politinę, socialinę ir kultūrinę reikšmę bei atliekant jų dekonstrukciją.
4. Nagrinėti kultūrinę ir socialinę vienijančių istorinių pasakojimų reikšmę, jų santykį su moderniosios istorijos tyrimais, ieškoti sąryšio tarp akademinio-intelektualinio ir plačiajai visuomenei prieinamo turinio.
5. Šiame projekte bus pasitelkiamos dirbtinio intelekto technologijos istorinių vaizdų generavimui. Istoriniai įvykiai, personažai ir aplinkos neretai negali būti realiai suvaidinti ar atkurti dėl jų unikalumo, masto ar autentiškumo stokos.
DI generuojamais vaizdais sukurti aukštos meninės išraiškos vizualinius sprendimus, kurie papildys naratyvą.

Projekto pristatymas, aktualumas, poreikis:

Lietuvoje gyvuoja skirtingi istoriniai pasakojimai, įvairūs naratyvai, kurie dažnai priimami kaip nekvestionuojama tiesa nepaisant to, kad dalis jų yra mitologizuoti, supaprastinti ar net iškreipti. Šie istoriniai mitai – nuo didingų praeities epų apie „aukso amžių“ iki geresnio gyvenimo prie okupantų – ne tik formuoja mūsų istorinę atmintį, bet ir daro tiesioginę įtaką dabartinei tapatybės, politikos bei vertybių raidai. Tačiau šių pasakojimų kilmė, istorinė tikslumo vertė bei kultūrinė funkcija retai tampa nuoseklių viešų diskusijų objektu. Net ir tuomet, kai jie imami reflektuoti viešojoje erdvėje, susiduriama su giliai įsišaknijusiais, mitologizuotais naratyvais, kurių kvestionavimas dažnai laikomas tapatybei
ar kolektyvinei savigarbai grėsme. Tokios situacijos rodo ne tik istorinės savivokos stygiaus problemą, bet ir poreikį kritiškai, refleksyviai peržiūrėti tai, kaip pasakojame savo praeitį ir kokią reikšmę tiems pasakojimams suteikiame šiandien.
Šiandien, kai informacinėje erdvėje susiduriame su istorijos falsifikacijomis, ideologinėmis manipuliacijomis bei paviršutinišku istorijos vartojimu, būtina atverti erdvę kritiniam istorinių mitų nagrinėjimui, suprasti, kuo grindžiami
populiarūs naratyvai, ką jie nutyli ar pabrėžia, ir kokias vertybines žinutes perduoda – tai būtinas žingsnis link faktais grįstos istorinės savivokos.

Projektu siekiame ne dekonstrukcijos dėl dekonstrukcijos, o gilesnio supratimo: kas yra istorinis mitas, kaip jis veikia suvokimą apie valstybę, kovas ir pergales. Mitai laidoje pristatomi dvejopai – kaip svarbios tapatybės struktūros dalys ir kaip pasakojimai, kuriuos būtina mokėti perskaityti kritiškai, suvokiant jų atsiradimo priežastis, funkciją ir poveikį. Laida išsiskiria tuo, kad tai pirmas tokio pobūdžio televizinis Lietuvos mitologijos ir istorijos pristatymas, kuriame naudojamos naujos vizualinės metodikos, pvz., archyviniai vaizdai, interaktyvios animacijos ir ekspertų diskusijos novatorišku kampu, atskleidžiančios mito kultūrinę ir politinę reikšmę šiandieninei auditorijai.
Projekto poreikį pagrindžia nuolatinis kritinio mąstymo ugdymas, gebėjimas vertinti praeities vaizdinius, formuoti pilietinį sąmoningumą ir atsparumą manipuliacijoms. Projekto metu kuriamas laidų ciklas skatina atvirą,argumentuotą, ekspertinėmis žiniomis grįstą diskusiją, kviečia išgirsti skirtingas perspektyvas ir kuria terpę atsakingam
santykiui su istorija. Tokiu būdu projektas ne tik analizuoja praeitį, bet ir stiprina visuomenės gebėjimą kritiškai suvokti,
kaip istorija formuoja dabartį.

Galimi kviečiami ekspertai: prof. dr. Alfredas Bumblauskas, doc. dr. Eligijus Raila.
Šioje laidoje nagrinėjama, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijoje ir istoriografijoje buvo formuojamas Palemono mitas, siekiantis pateisinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų romėnišką kilmę. Aptariama, kaip šis mitas atspindi anų laikų žmonių istorijos suvokimą, jų vaizduotę ir politiką. Diskutuojama, kokią politinę ir kultūrinę
reikšmę šis mitas turėjo formuojant Lietuvos valstybingumo pagrindus ir kaip jis paveikia mūsų istorinę savivoką šiandien.

Kviečiami: kultūros istorikas prof. dr. Vytautas Ališauskas, archeologas doc. dr. Gintautas Vėlius.
Šioje laidoje nagrinėjamas vienas ryškiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių mitų – Gedimino sapnas apie Geležinį vilką ir Vilniaus miesto įkūrimą. Analizuojama, kaip šis pasakojimas susiformavo istorinėje tradicijoje, kokią simbolinę ir politinę reikšmę turėjo tautinės tapatybės kūrimui bei valstybės savarankiškumo stiprinimui. Laidoje taip
pat aptariama, kaip šis mitas galėjo paveikti Lietuvos santykius su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis.

Kviečiami: istorikas prof. dr. Vytautas Ališauskas, prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Šioje laidoje analizuojama, ką istoriniai šaltiniai bei vėlyvesni pasakojimai tiksliai pasako apie Vytauto Didžiojo motiną Birutę – jos vardą, kilmę. Nagrinėjamas Birutės kultas, išlikęs pagoniškas reliktas Palangoje, bei jo reikšmė tautinės tapatybės formavimui ir istorinių mitų kūrimui. Laida atskleidžia, kaip Birutės figūra yra interpretuojama tarp istorinės tikrovės ir legendos, bei kokią simbolinę galią ji turi šiandienos Lietuvos kultūroje ir savimonėje.

Kviečiami: istorikai prof. dr. Rimvydas Petrauskas ir prof. dr. Alfredas Bumblauskas.
Šioje laidoje nagrinėjama, ar Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpis iš tiesų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirmasis „aukso amžius“. Aptariama politinė, ekonominė ir kultūrinė raida, kuriai vadovavo Vytautas, taip pat šio periodo įtaka Lietuvos pozicijai Europoje ir regiono geopolitikoje. Laida kelia klausimus apie mitus ir faktus, susijusius
su Vytauto epocha, bei aptaria, kaip šis laikotarpis prisidėjo prie tautinės savimonės ir valstybės tapatybės formavimo.

Kviečiami: istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša, karo istorikas, Seimo narys dr. Valdas Rakutis. Laidoje analizuojamas Liublino unijos 1959 m. istorinis palikimas ir mitas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „nuopolį“ po jos sudarymo. Neretai sakoma, kad unija žymėjo valstybės silpnėjimą, sulenkėjimą ir savarankiškumo praradimą. Laidoje bus siekiama diskutuoti, kiek šis požiūris atspindi faktus ir kiek – idealizuotą praeities vaizdą,
analizuojant kaip unija paveikė Lietuvos politinę situaciją, kokį vaidmenį atliko Radvilų giminė ir protestantizmo plėtra, kokie buvo religinių konfliktų mastai ir kas iš tiesų slypi už „sulenkėjimo“ sąvokos.

Kviečiami: istorikas dr. Norbertas Černiauskas, istorikas Andrius Grodis.
Laidoje nagrinėjamas tarpukario Lietuvos įvaizdis, dažnai suvokiamas kaip „aukso amžius“ — laikotarpis, kuriuo šalis tapo modernia, europine valstybe ir stiprino savo nacionalinę tapatybę. Tačiau šis pasakojimas yra sudėtingas ir daugiasluoksnis. Diskutuojama, kaip susiformavo Antano Smetonos laikotarpio mitas, nepaisant autoritarinio režimo ir
įvairių socialinių problemų. Aptariamos tokios temos kaip „mūrinės Lietuvos“ idėja, politinė stabilizacija, kultūrinis pakilimas ir kaip šie naratyvai veikia šiandienos Lietuvos istorijos suvokimą. Laida kviečia žiūrovus permąstyti, kiek iš to, ką vadiname „aukso amžiumi“, yra faktų, o kiek – idealizuotų mitų.

Kviečiami: filosofas Paulius Gritėnas, filosofas, kultūros istorikas prof. dr. Gintautas Mažeikis.
Laida nagrinėja mitą apie Sąstingio laikotarpį Lietuvos istorijoje, kuris dažnai vaizduojamas kaip „geresni laikai“ dėl stabilumo, darbo vietų ar socialinių garantijų. Diskutuojama, kaip šis pasakojimas susiformavo, kokia yra jo tiesa ir kiek
jis yra idealizuotas. Aptariamos SSRS politinės, ekonominės ir socialinės realijos Lietuvoje, sąstingio laikotarpio įtaka tautinei savimonei bei dabartinė mito įtaka visuomenės požiūriui į praeitį.

Kviečiami: filosofas Paulius Gritėnas, prof. dr. Gintautas Mažeikis.
Laidoje analizuojami populiarūs pasakojimai ir vaizdiniai apie dabartinę Lietuvą, kurie formuoja mūsų savasties suvokimą. Diskutuojama, ar Lietuva tikrai yra „krepšinio šalis“, „Marijos žemė“, ar geografinis Europos centras iš tiesų yra prie Vilniaus, ar mus tiksliai galima priskirti „Šiaurės Europai“, ar mūsų kalba iš tiesų yra „seniausia pasaulyje“, ir ar
latviai tikrai mūsų „braliukai“. Kritinė populiarių vaizdinių analizė leidžia geriau suprasti visuomenės kultūrinę vaizduotę, jos tapatybės formavimosi procesus ir šiuolaikinius mitus, kurie daro įtaką kasdieniam lietuvių gyvenimui.

Kviečiami: dr. Dainius Razauskas, dr. Libertas Klimka.
Laidoje pristatomi svarbiausi lietuvių ir bendrosios baltų mitologijos tyrimai, aptariama mus pasiekiančių mitinių pasakojimų specifika, ypatingumas ir reikšmė, siekiant geriau suprasti lietuviškąją pasaulėžiūrą ir kultūrinį paveldą.
Diskutuojama, kaip senoji protėvių kultūra vis dar veikia mūsų šiandieninį mąstymą, įsitikinimus ir tradicijas, bei nagrinėjama, kokią įtaką mitologiniai vaizdiniai turi šiuolaikinei tapatybei bei kultūros suvokimui.